Šiuo metu galima įsigyti ir žymiai pigesnių audinių, kurie išoriškai panašūs į natūralų šilką. Tekstilės pramonė taip ištobulėjo, kad kartais net neįmanoma plika akimi atskirti kur yra natūralus pluoštas, o kur sintetinis padirbinys. Tik gerai pažįstant šilką, gali jį atskirti atkreipiant dėmesį į tokius dalykus, kaip audinio kvapas, kaip nuo audinio atsiskiria siūleliai, kaip jis žvilga. Bet visada pats tikriausias būdas atskirti tikrą nuo netikro – tai deginimo testas.
Šilkas dega nepastovia gęstančia ugnimi – labiau smilksta. Apdegę šilko kraštai lieka pajuodę, lygūs, trupa, pelenai, patrynus tarp pirštų – vista dulkėmis. Degdamas šilkas skleidžia degančių plunksnų kvapą.
Na, o kaip dega sintetinis audinys? Tiesiog įsivaizduokite, kad deginate plastikinį maišelį – dega staigia ugnimi, skleidžiant juodus dūmus, stiprus degančios plastmasės kvapas, deganti masė laša lašais, palikdama sustingusius plastmasės gabaliukus.
Jei nuspręstumėt išbandyti, būtinai pasiruoškite visas saugumo priemones:
- Nestovėkite arti degių paviršių
- Turėkite pasiruošė indą su vandeniu gesinimui
- Audinio nelaikykite tiesiogiai pirštais, naudokitės pincetu ar žnyplėmis